2021 m. nepaisant besitęsiančios COVID-19 pandemijos Lietuvos oro uostų pajamos siekė beveik 29 mln. eurų ir buvo apie 30 proc. didesnės nei 2020 m. (rekordiniais 2019 m. šis rodiklis buvo 48,5 mln. eurų). Šalies oro vartai pernai patyrė beveik 703 tūkst. eurų nuostolį, tačiau planuojama, kad jau 2023 metais Lietuvos oro uostai generuos grynąjį pelną.

Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, 2021 metais iš esmės pavyko pasiekti žymiai geresnius pajamų rodiklius ir suvaldyti augančias sąnaudas. Palyginti su 2020 m., kai aviacinės veiklos pajamos siekė 13,1 mln. eurų, praėjusiais metais jos augo 42 proc. iki 18,7 mln. eurų (2019 m. – beveik 31,5 mln. eurų).  Tuo tarpu pajamos, gaunamos iš neaviacinės veiklos, siekė 10,2 mln. eurų, kai užpernai – kiek daugiau nei 9 mln. eurų. 2019 m. šis rodiklis siekė beveik 17 mln. Eurų.

Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) 2021 metais augo ir sudarė beveik 8 mln. eurų, 2020 metais EBITDA buvo 2,5 mln. eurų. Įmonė patyrė beveik 703 tūkst. eurų grynąjį nuostolį (2020 m. – 4,6 mln. nuostolis).

Rekordiniais 2019 metais, dar prieš prasidedant pandemijai, įmonė sugeneravo 13,6 eurų grynąjį pelną.

„2021 metais daug dėmesio buvo skiriama strategiškai svarbių investicinių projektų sėkmingam užbaigimui. Lietuvos oro uostai baigė didelio masto Palangos ir Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos projektus, kuriems daug įtakos turėjo sėkmingai suvaldyti finansiniai srautai”, - komentuoja Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė Eglė Čiužaitė.

Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, dėmesys sąnaudų kontrolei ir jų mažinimui buvo vienas iš esminių faktorių, kurie leido sėkmingai subalansuoti finansinę situaciją Lietuvos oro uostuose praėjusiais metais.

„Nors aviaciniai srautai pradėjo sparčiau augti jau antroje 2021 metų pusėje, finansiniai srautai ir realus atsigavimas buvo matomas tik metų pabaigoje. Vis dėlto Lietuvos oro uostuose finansinė situacija buvo stabili, jau pernai pradėjome demonstruoti atsigavimo tendencijas. Tvirtai tikime, kad artimiausiais metais nuoseklų augimą paversime pelningu darbu. Tai leidžia prognozuoti tiek aviacijos sektoriaus prognozės, tiek stiprus finansinis pagrindas, kurį išlaikėme per iššūkių pilną laikotarpį.“ – sakė I. Kunigėlytė.

Ji taip pat pastebėjo, kad nepaisant vėlyvo finansinio atsigavimo aviacijos sektoriuje praėjusiais metais pavyko užtikrinti oro uostų veiklos tęstinumą.

„Finansinis stabilumas Lietuvos oro uostuose leido tęsti numatytų planų įgyvendinimą ir plėtoti svarbiausius oro uostų projektus, išsaugoti specialistų komandą ir investuoti į būtinus operacinius procesus. Sėkmingo finansinių srautų valdymo pavyzdžiu galime įvardyti tai, kad net iššūkių laikotarpiu sugebėjome užbaigti du strategiškai svarbius projektus – Palangos ir Vilniaus aerodromų rekonstrukcijas.“ – komentavo I. Kunigėlytė.  

Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, prognozės rodo, kad šiemet tinklo veikloje dar fiksuosime nedidelį nuostolį, bet jau matoma, kad šie metai bus esminės transformacijos laikas – iš iššūkių finansams laikotarpio į pelningos veiklos periodą. Grynąjį pelną Lietuvos oro uostuose planuojama generuoti jau 2023 metais.

Detalią 2021 metų audituotą finansinę ataskaitą galima rasti Lietuvos oro uostų puslapyje https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/administracine-informacija/finansines-ataskaitos

Paskutinė atnaujinimo data: 2022 05 16 d. 10:34

Susijusios naujienos

Tarptautinis pripažinimas: Kauno ir Palangos oro uostai jungiasi prie aplinkosaugos programos – Vilnius žengia į antrąjį etapą
Plačiau
„Wizz Air“ pradėjo skrydžius iš Palangos į Dortmundą Vokietijoje
Plačiau
Atgal
X