Leisti

Gegužės 20 d. vykusiame antrajame Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) aviacijos tvarumo susitikime Lietuvos oro uostai oficialiai prisijungė prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, kuria siekiama vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulį anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką. Vis augantis rezoliuciją pasirašiusių oro uostų skaičius ženkliai sustiprino Europos oro uostų kovos su klimato kaita siekius.

Nepaisant COVID-19 poveikio pasaulinei aviacijai, prie rezoliucijos prisijungusių 24 Europos oro uostų, įskaitant ir Lietuvos oro uostus, skaičius įrodo, kad kova su klimato kaita yra svarbus sektoriaus sau keliamas tikslas. Įsipareigodami iki 2050 metų arba anksčiau iki nulio sumažinti CO2 emisijas iš operacijų, kurias jie gali patys kontroliuoti, visi trys Lietuvos oro vartai bandys kiek įmanoma labiau sumažinti šildymui, vėsinimui, apšvietimui suvartojamą elektros energijos kiekį, minimizuoti antžeminių transporto priemonių ir pagalbinės įrangos kuro degalų sąnaudas ir kt.

Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus, Tarptautinės oro uostų tarybos valdybos nario Mariaus Gelžinio teigimu, prisijungimas prie „Net Zero“ įsipareigojimo šalies oro vartams yra svarbus įvykis, kadangi aviacijos sektoriaus poveikio aplinkai mažinimas ir tvari veikla yra svarbūs Lietuvos oro uostų tikslai.

„Lietuvos oro uostai, dalyvaudami tarptautinėje oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programoje „Airport Carbon Accreditation“ (ACA), jau yra nemažai nuveikę emisijų vertinimo ir mažinimo srityse. Kasmet apskaičiuojamos visų trijų oro uostų emisijos ir atnaujinami sertifikatai, vykdomas Vilniaus oro uosto emisijų mažinimo plano įgyvendinimas – apšvietimo sistemos keičiamos į LED, transporto parkas atnaujinamas hibridiniais automobiliais, eksploatuojama  ant naujojo labai svarbių asmenų (VIP terminalas ir konferencijų centras) pastato įrengta saulės jėgainė, nauji pastatai ir jų dalys projektuojamos pagal aukščiausius energinio tvarumo reikalavimus. Kitas svarbus 2020 metais nuveiktas darbas – įsigyti elektros energijos kilmės sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad pernai trijuose šalies oro vartuose sunaudota energija buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių“, – teigia M. Gelžinis.

Lietuvos oro uostų vadovo teigimu, šiemet darbai dėl emisijų į aplinką mažinimo bus vykdomi dar intensyviau. Šiuo metu Vilniaus oro uoste rengiamas suinteresuotųjų šalių planas, kurio pagrindinis tikslas yra į bendrą CO2 apskaitą įtraukti oro uoste veikiančių partnerių emisijas bei jas palaipsniui mažinti.

Anot Tarptautinės oro uostų tarybos prezidento ir Miuncheno oro uosto generalinio direktoriaus Josto Lammerso, Europoje veikiantys oro uostai jau daugiau nei dešimtmetį kryptingai siekia stabdyti klimato kaitą mažinant emisijas.

„Augantis skaičius oro uostų, pasiryžusių siekti nulinių emisijų į aplinką iki 2050 m., rodo, kad oro uostų rinka solidarizuojasi su Europos žaliojo kurso ambicija siekti klimatui neutralaus žemyno statuso. Tikime, kad bendros pastangos reikšmingai prisidės sprendžiant pasaulinę klimato problemą, tad noriu pasveikinti Lietuvos oro uostus prisijungus prie iniciatyvos, kuria siekiama suderinti asmeninius aplinkosauginius ir pasaulinius klimato saugojimo tikslus“ , – sako jis.

Šiuo metu Europoje yra 10 oro uostų, pasiekusių nulinį CO2 išmetimų kiekį. „Net Zero“ rezoliucija lieka atvira oro uostams, kurie nuspręstų prisijungti prie iniciatyvos. Ją galima peržiūrėti https://www.aci-europe.org/netzero

Primenama, kad visi trys Lietuvos oro uostai yra ir tarptautinės programos „Airport Carbon Accreditation“ nariai:  Vilniaus oro uostas buvo ir yra pirmasis Baltijos šalyse, perkopęs į antrąjį programos lygį (konkrečiomis priemonėmis siekia valdyti ir mažinti paliekamą anglies pėdsaką), o Kauno ir Palangos oro uostai yra pirmajame lygyje (įsipareigoja kasmet apskaičiuoti su jų veikla susijusį anglies pėdsaką), tačiau jau artimiausiu metu siekia pereiti į aukštesnį lygį.

Apie Lietuvos oro uostus 

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021 05 21 d. 10:32

Susijusios naujienos

Europos Komisija patvirtino investicijas Palangos oro uosto rekonstrukcijai: pagrindiniai darbai prasidės jau rugsėjį
Plačiau
Lietuvos oro uostai ragina keleivius skrydžiams ruoštis iš anksto: atvykti anksčiau, su savimi turėti užpildytas formas
Plačiau
Lietuvos oro uostuose antrąjį metų ketvirtį keleivių srautas augo daugiau nei dvigubai: kelionių procesas paprastėja vakcinuotiems keleiviams
Plačiau
Lietuvos oro uostuose birželį pasiūlytas 71 tiesioginis maršrutas, liepą skrydžių krypčių skaičius dar augs
Plačiau
Atgal
X