Po gana sėkmingo vasaros sezono, kuris Lietuvos oro uostuose pasižymėjo nuosekliu keleivių srauto atsistatymu, pirmasis rudens mėnuo rodo kur kas prastesnius rezultatus. Fiksuojama, kad rugsėjį keleivių srautas buvo perpus mažesnis nei šių metų rugpjūčio mėnesį.

Bendrai visi trys šalies oro vartai rugsėjo mėnesį aptarnavo kiek daugiau nei 100 tūkst. keleivių. Didžiausia dalis buvo Vilniaus oro uoste – čia aptarnauta 66 tūkst. keliaujančiųjų. Kauno oro uoste keliavo  23 tūkst., o  Palangos – 11 tūkst. Šie skaičiai yra beveik perpus mažesni nei rugpjūčio mėnesį – tuosyk Lietuvos oro uostai bendrai fiksavo 212 tūkst. keliavusiųjų.

Skaičiuojama, kad rugsėjį šalies oro uostai aptarnavo ir 13,3 proc. mažiau skrydžių (viso – 2954) nei rugpjūčio mėnesį (viso – 3405). Be to, bendrai pasiūlyta ir mažiau vietų lėktuvuose – rugsėjį skaičius siekia 304 tūkst., kai prieš mėnesį fiksuota 364 tūkst. vietų.

Rugsėjį šalies oro uostuose vyko virš 68 krypčių skrydžiai, kai, lyginant su rugpjūčio mėnesiu, vyko 72 krypčių.

Reikia vieningo valstybių požiūrio

Lyginant Lietuvos oro uostų ir bendras Europos aviacijos rinkos tendencijas, jos išlieka tolydžio vienodos - keleivių srauto atsistatymo lygis po vasaros sezono vienodai stipriai krito daugelyje šalių. Iš esmės tai lėmė labai dažnai besikeičiantys keliavimo draudimai skirtingose šalyse.

Vertinant praėjusio mėnesio rezultatus, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas įžvelgia, jog pildosi dar vasaros viduryje teiktos prognozės, kurios rodė, kad dėl griežtėjančių ir labai nevienodų keliavimo sąlygų, keleivių srautas rudens ir žiemos laikotarpiu turėtų vėl sustoti augti arba mažėti.

„Tenka konstatuoti, kad liūdnasis aviacijos scenarijus dėl mažėjančių keleivių srautų šaltajam sezonui pildosi. Daugelis nuolatinių keliautojų vengia tai daryti dabar ne dėl pandemijos baimės, o dėl nenuoseklių ribojimų šalyse, kurie įvedami nederinant su kitomis valstybėmis. Tai kol kas yra pagrindinis trukdis daugeliui keliaujančių žmonių“, – sako A. Stikliūnas.

Pasak vadovo, būtina veikti vieningai ir ieškoti sprendimų situacijai keisti tariantis tarpvalstybiniu, Europos Sąjungos lygiu, antraip turizmo ir aviacijos sektoriai, kuriuose dirba tūkstančiai žmonių, susidurs su dar didesniais iššūkiais jau artimiausiu metu.

Kaip vieną iš potencialių išeičių A. Stikliūnas įvardina patikros (testavimo) procesų suvienodinimą išvykstant kaip alternatyvą saviizoliacijai atvykus, kurį pasiūlė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA), Tarptautinė oro uostų taryba (ACI Europe) ir kitos organizacijos.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020 10 09 d. 12:26

Susijusios naujienos

Aviacija atsigauna sparčiau nei tikėtasi: vasarį Lietuvos oro uostuose pavyko atstatyti 90 proc. keleivių srauto
Plačiau
Lietuvos oro uostų sausio statistika: jau nuo metų pradžios sparčiai auga keleivių ir skrydžių srautai, plečiasi krovinių gabenimo segmentas
Plačiau
Metų pabaigos aviacijos srautai: taupyti kelionių sąskaita žmonės nelinkę, grįžo sezoniškumas, o krovinių srautas sparčiai auga
Plačiau
Spalis Lietuvos oro uostuose: tęsiasi spartus Kauno oro uosto atsigavimas, pergabentų krovinių kiekis lenkia priešpandeminius rezultatus
Plačiau
Atgal
X