Susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien oficialioje ceremonijoje Palangos oro uoste kartu su Lietuvos oro uostų ir Palangos miesto savivaldybės vadovais paskelbė šio oro uosto infrastruktūros rekonstrukcijos pradžią. Jau nuo pirmadienio, rugsėjo 6 d., Palangos oro uostas bus uždaromas minimaliam 45 dienų laikotarpiui, kurio metu bus atnaujintas lėktuvų kilimo ir tūpimo, riedėjimo takas, rekonstruotas orlaivių peronas, atnaujintos inžinerinės ir apšvietimo sistemos.
„Sistemingai įvertinus visų Lietuvos oro uostų prioritetus, pavyko pradėti šio projekto įgyvendinimą ir suderinti jo finansavimą. Ypač ačiū Premjerei Ingridai Šimonytei ir mano kolegei Gintarei Skaistei, kurių palaikymo dėka šiandien kalbame apie Palangos oro uosto uždarymą tik trumpam rekonstrukcijos laikotarpiui“, - sako susisiekimo ministras M. Skuodis.
Pasak Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio, parengiamieji darbai rekonstrukcijai Palangos oro uoste buvo pradėti dar šių metų balandį.
„Labai džiaugiamės tuo, kad Susisiekimo ministerija skyrė finansavimą šiam itin svarbiam atnaujinimo projektui. Tai didelės apimties specifinės infrastruktūros atnaujinimo projektas, kurio sėkmingas įgyvendinimas didele dalimi priklauso nuo profesionaliai valdomo pasiruošimo. Valdyti šį projektą patikėta mūsų specialistų komandai, turinčiai analogiškų rangos darbų įgyvendinimo patirties“, - teigia Marius Gelžinis.
Pasak jo, žvelgiant iš strateginio veiklos planavimo lygmens, Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimas leis daugiau nei dešimtmetį pajūrio oro vartams atitikti visus tarptautinius aviacijos saugos ir saugumo reikalavimus, o taip pat užtikrinti, kad itin konkurencingoje regiono aviacijos aplinkoje galėtume ir toliau sėkmingai plėtoti skrydžius būtent Palangos oro uoste.
Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, Palangos oro uostas yra labai svarbus ne tik Palangai – atnaujinta oro uosto infrastruktūra padės kurti pridėtinę vertę tiek visam Lietuvos Vakarų regionui, tiek valstybei.
„Palangos oro uostas padeda į regioną pritraukti užsienio turistus. Taip pat sudaro sąlygas regiono verslui patogiai ir greitai susisiekti su klientais visoje Europoje. Daugelis Vakarų Lietuvos regiono gyventojų naudojasi Palangos oro uostu, kad patogiai pasiektų vieną, ar kitą šalį. Atnaujinus oro uosto infrastruktūrą, kelionės neabejotinai taps dar patogesnės bei saugesnės, taip pat atsivers didesnės galimybės į Palangą pritraukti naujų skrydžių krypčių“, - sako Š. Vaitkus.
Latvijos bendrovės „A.C.B.“, kuri atliks pagrindinius oro uosto rangos darbus, vykdomasis direktorius Armands Svikis sako, kad visi paruošiamieji rekonstrukcijos darbai jau įvykdyti, todėl rekonstrukcijos pradžiai yra pasirengta.
„Šiuo metu galime pasidžiaugti, kad pasiruošimas buvo sėkmingas ir rekonstrukcijos darbus pradėsime pagal planą. Oro uostų rekonstrukcijos projektai mums nėra naujiena, šioje srityje patirties turime daug, sėkmingai atlikome Vilniaus oro uosto rekonstrukciją, tad esame tikri, kad Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija taip pat įvyks sklandžiai“, - teigia A. Svikis.
Palangos oro uosto darbas bus stabdomas pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms, nuo rugsėjo 6 iki spalio 20 dienos. Šiuo aktyviausiu rangos darbų laikotarpiu darbai vyks nepertraukiamai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, todėl oro uostas bus uždarytas, skrydžiai nebus vykdomi.
Pasibaigus rekonstrukcijos darbams, spalio mėnesį Palangos oro uostas atnaujins darbą, o visi skrydžiai bus vykdomi įprastu režimu. Likę rekonstrukcijos darbai bus vykdomi iki 2021 metų gruodžio 2 dienos – visi procesai vyks veikiančiame oro uoste.
Viso oro uosto teritorijoje, įskaitant subrangovų resursus, darbuosis 340 specialistų bei 120 vienetų statybinės technikos. Rangovas rekonstruos beveik 2,3 km ilgio ir 45 m pločio kilimo ir tūpimo taką, įskaitant naujai nutiestus šoninius kraštus, kurie pagerina orlaivių kilimo ir tūpimo tako saugumą.
Projekto metu bus išmontuota apie 170 tūkst. kvadratinių metrų senosios dangos. Beveik visos statybinės medžiagos, arba 90 proc., kurios susidarys rekonstrukcijos metu, bus perdirbtos ir panaudotos pakartotinai. Medžiagos, kurių negalima perdirbti, bus atiduotos saugoti atitinkamai veiklai licencijuotoms įmonėms.
Rekonstrukcijos metu daugiausia bus naudojamos vietinės lietuviškos medžiagos – asfalto mišiniai, betonas, mineralinės medžiagos, dalis šulinių. Vamzdžiai, kabeliai, signalinių LED šviesų sistema, vandens valymo įrenginiai ir kiti komponentai bus tiekiami iš kitų ES šalių. Infrastruktūros atnaujinimui iš viso bus panaudota apie 83 tūkst. tonų asfalto mišinių, 190 tūkst. tonų mineralinių medžiagų, 800 tonų betono.
Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimas pagal naujausius tarptautinius standartus leis užtikrinti oro uosto operacijų saugą bei greitesnį orlaivių aptarnavimą. Rekonstruoti takai užtikrins ne tik saugų orlaivių judėjimą, bet ir taupys jų kuro sąnaudas. Po rekonstrukcijos oro uostas taps draugiškesnis aplinkai, nes dalis rekonstrukcijos darbų bus susiję būtent su aplinkosaugos reikalavimais. Inžineriniai sprendimai pagerins paviršinių nuotekų surinkimą ir valymą, įdiegti LED žiburiai sumažins viso oro uosto elektros energijos suvartojimo kiekius.
Nors nusimato itin didelio masto statybos darbai, kurie dėl įtemptų terminų vyks ištisą parą, gyventojai turėtų justi minimalų rekonstrukcijos poveikį. Bus stengiamasi riboti triukšmą nakties metu. Palangos oro uosto rekonstrukcija suplanuota taip, kad nesukeltų neigiamo poveikio aplinkai. Specialiai šiam projektui parengtame poveikio aplinkai plane numatytos reikalingos priemonės triukšmo ir dulkėtumo slopinimui: žemės pylimai, reguliarus birių medžiagų laistymas vandeniu ir kitos priemonės.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.